Kinija teigia, kad nebijo prekybos karo su JAV – jos veiksmai rodo, kad Pekinas yra nervingas

Finansai naujienos

Pasak ekspertų, Kinijos centrinio banko sprendimas sumažinti bankų turimas atsargas rodo, kad antros pagal dydį pasaulio ekonomikos valdžia nerimauja dėl ilgai užsitęsusio prekybos karo su JAV.

Kinija praėjusį mėnesį 71 puslapio apimties dokumente tvirtino, kad jos ekonomika yra „labai atspari“, o Pekinas nebijo prekybos karo.

Rugsėjo mėnesį Tiandzine (Kinija) vykusiame Pasaulio ekonomikos forume šalies vertybinių popierių reguliavimo institucijos pareigūnas pareiškė, kad prezidento Donaldo Trumpo administracija negali padaryti nieko, kad smarkiai pakenktų Kinijos ekonomikai. Fang Xinghai, Kinijos vertybinių popierių reguliavimo komisijos pirmininko pavaduotojas, teigė, kad blogiausia, kas gali nutikti, yra tai, kad JAV įvestų mokesčius visam Kinijos importui, tačiau tai padėtų tik 0.7 procentinio punkto Kinijos augimo.

Tačiau ekspertai pažymėjo, kad centrinio banko žingsnis sumažinti spaudimą bankų sektoriui rodo, kad padėtis Kinijoje galbūt nėra rožinė.

„Kinija tikriausiai išgyvena blogiausią laikotarpį nuo pasaulinės finansų krizės. Visos naujienos tam prieštarauja“, – pirmadienį CNBC laidai „The Rundown“ sakė Fraseris Howie, nepriklausomas analitikas, parašęs knygas apie Kiniją ir jos finansų sistemą.

„Jie tikrai nori sumenkinti bet kokias kalbas apie paniką ar beveik paniką... bet jiems aišku, kad Kinijoje tai nėra įprastas reikalas“, – pridūrė jis.

Kinijos liaudies bankas sekmadienį paskelbė 100 bazinių punktų sumažinęs daugumos bankų privalomųjų atsargų normą (RRR), dėl ko į bankų sistemą bus suleista 750 mlrd. juanių (109.2 mlrd. USD) grynųjų pinigų. Tačiau centrinis bankas tvirtino, kad jo pinigų politika vis dar yra apdairi ir neutrali, o ne prisitaikanti.

Neutrali pinigų politika reiškia, kad centrinis bankas nesistengia nei sulėtinti, nei skatinti ekonomikos. Kai teigiama, kad politika yra skatinanti, tai reiškia, kad centrinis bankas pigiau verslui ir namų ūkiams skolintis, tikėdamasis, kad jie padidins išlaidas ir pakels ekonomiką.

Nepaisant oficialios PBOC pozicijos, kad jos pinigų politika dar nėra palanki, ketvirtasis RRR sumažinimas šiais metais įvyko didėjant prekybos įtampai tarp Kinijos ir JAV ir greičiausiai užsitęs ilgiau nei daugelis tikisi, pažymėjo analitikai.

Užsitęsęs prekybos karas, kai JAV ekonomika atrodo stipri, gali paskatinti daugiau investuotojų ištraukti pinigus iš Kinijos. Todėl Pekinas imasi prevencinių veiksmų, kad išvengtų didžiulio investuotojų pinigų nutekėjimo iš savo finansų sistemos, sakė analitikai ir pridūrė, kad tai gali duoti dar vieną smūgį jo ekonomikai, kuri ir taip auga lėčiau.

„Manau, kad metų pradžioje (RRR sumažinimas) buvo labiau susijęs su tam tikru įsiskolinimo mažinimo proceso sušvelninimu, tiesiog suteikdamas likvidumo bankams, kurie galėjo patirti kreditų krizę, kai jie bandė apriboti šešėlinė bankininkystė ir kai kurios kitos nestabilesnės veiklos“, – pirmadienį CNBC laidai „Squawk Box“ sakė tyrimų įmonės „View from the Peak“ analitikė Cindy Ponder-Budd.

„Ekonomikos augimas Kinijoje lėtėja ir jūs pradedate matyti, kad vyriausybė yra aktyvesnė bandydama paskatinti“, – pridūrė ji.

Naujausias PBOC žingsnis įvyko pasibaigus savaitę trukusioms nacionalinėms šventėms Kinijoje. Kai praėjusią savaitę Kinijos rinkos buvo uždarytos, Honkongo akcijos krito keturias dienas iš eilės, nes investuotojai vis labiau susirūpino, kad prekybos karo poveikis pradeda ryškėti. Ekspertai tikėjosi, kad išpardavimas persikels į Šanchajaus ir Šendženo akcijų rinkas, kai jos vėl atsidarys pirmadienį.

Tačiau RRR sumažinimas mažai ramino nervus, kai savaitės prekybos pradžioje Didžiosios Kinijos akcijų rinkos suklupo. Šanchajaus ir Šendženo akcijos pirmadienio rytą atpigo beveik 3 proc., o Honkonge – beveik 1 proc.

„Kinija yra šiek tiek nervinga. Dabar yra tiek daug priešpriešinių vėjų, todėl manau, kad teisinga ruoštis blogiausiam ir tikėtis geriausio“, – pirmadienį CNBC laidai „The Rundown“ sakė Garethas Nicholsonas, Singapūro banko fiksuotų pajamų vadovas.

Tačiau Nicholsonas pažymėjo, kad jei prekybos padėtis toliau blogės, Kinija turės daugybę svertų savo ekonomikai išsaugoti, nes prezidentas Xi Jinpingas turi „politinį kapitalą“.

„Turiu omenyje prezidentą Xi, jei gerai pagalvoji, jam nereikės jaudintis dėl kitų rinkimų po šešių mėnesių, 12 mėnesių, 18 mėnesių. Jis turi tokį stabilumą, kad jei jam reikia vėl atsukti čiaupą, jam nereikia nerimauti, kad „tai išstumia biudžetą per daug, per daug skolų“, – pridūrė Nicholsonas.

„Jis gali nerimauti dėl skolų problemų po trejų, ketverių, penkerių metų“, – sakė Nicholsonas.

- CNBC vadovė Evelyn Cheng prisidėjo prie šios ataskaitos.